1Žmogus savo širdyje gali daug ką svarstyti,
bet jo liežuvį valdo VIEŠPATS.
2Visi žmogaus keliai jo paties akyse gali būti tyri,
o VIEŠPATS pasveria širdį.
3Pavesk savo darbą VIEŠPAČIUI,
ir tavo užmojai bus sėkmingi.
4VIEŠPATS visa padarė tikslingai,
net nedorėlį – nelaimės dienai.
5VIEŠPATS bjaurisi kiekviena širdies puikybe;
būk tikras, kad tai neliks nenubausta.
6Gerumu ir ištikimybe atsilyginama už kaltę,
o pagarbia VIEŠPATIES baime išvengiama pikta.
7Kai VIEŠPATS patenkintas žmogaus elgesiu,
jis sutaiko su juo net jo priešus.
8Geriau turėti mažai, bet įgyta sąžiningai,
negu didelių neteisėtų pajamų.
9Žmogus širdyje sumano, ką jis darys,
bet jo žingsnius valdo VIEŠPATS.
10Karaliaus lūpose – nenuginčijama tiesa;
jo burna nenusideda kai sprendžia.
11Tikros svarstyklės ir svarstyklių lėkštės – VIEŠPATIES,
ir visi svarsčiai maišelyje priklauso jam.
12Karaliai bjaurisi nusikaltimais,
nes sostas tvirtėja teisumu.
13Sąžiningos lūpos malonios karaliui;
žmogų, kuris sako tiesą, jis myli.
14Karaliaus pyktis – tarsi mirties pasiuntinys,
o išmintingas žmogus gali jį numalšinti.
15Karaliaus šypsena reiškia gyvenimą,
o jo malonė – tarsi lietaus debesis pavasarį.
16Nepalyginti geriau įgyti išminties negu aukso!
Verčiau rinktis įsigyti įžvalgos negu gauti sidabro.
17Dorų žmonių kelias vengia pikta;
kas atsargiai žengia savo keliu, tas išsaugo gyvastį.
18Puikybė apima prieš žūtį,
įžūlumas – prieš nesėkmę.
19Geriau būti kukliam tarp vargšų
negu dalytis grobiu su išdidžiais žmonėmis.
20Kas supranta dalyką, kurio mokosi, tas puikiai gyvens,
o kas pasitiki VIEŠPAČIU, tas bus laimingas.
21Kas išmintingos širdies, tas laikomas protingu žmogumi,
o patraukli kalba – papildomas laimėjimas.
22Išmintis ją turinčiam yra gyvenimo šaltinis,
o kvailieji išmoksta gyventi tik kvailumu.
23Išmintingo žmogaus širdis teikia kalbai lakumo
ir stiprina žodžių patrauklumą.
24Taiklūs žodžiai – kaip medaus korys,
saldus gomuriui ir sveikas kūnui.
25Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas,
bet galų gale jis nuveda į mirtį.
26Triūsiančio noras triūsia už jį,
nes jį verčia jo alkis.
27Niekšas stengiasi padaryti žalos kitiems,
o jo kalba – svilinanti ugnis.
28Piktas žmogus sukelia vaidus,
o liežuvautojas perskiria artimus draugus.
29Piktos valios žmogus suvilioja savo kaimyną
ir nuveda jį negeru keliu.
30Kas merkia akį, tas tikriausiai slapta rengia niekšybę;
kas čiaupia lūpas, tas yra sugalvojęs pikta.
31Žili plaukai – garbės vainikas,
laimėtas doru gyvenimu.
32Geriau būti kantriu žmogumi negu galiūnu;
suvaldyti save geriau negu užkariauti miestą.
33Burtai metami į sterblę,
bet nuosprendis priklauso nuo VIEŠPATIES.
